sexta-feira, 9 de novembro de 2007

PR Horta : Uluk Imi Fo Han Xanana Ohin Imi Rasik Tolok Nia


Edition: 08 November 2007

LAUTEM - “Lalika loro-loron halo deskursu tolok rahun heroi Nasional Xanana Gusmao, uluk ami iha liur, balu iha Mozambique, hau iha America, Xanana Gusmao iha imi nia let, imi mak fo han-hemu no subar nia, hamutuk ho Taur Matan Ruak, ho Lere, ho Nino Conis Santana. Ohin loron, imi tolok rahun nian,” deklara Prezidente Jose Ramos Horta wainhira halao dialogu ho komunidade Distritu Lautem iha Clube Lospalos, Segunda (5/11).

Horta dehan, sira mai husi liur, mai husi America ka mai husi nebee deit, idak-idak tenke hateten ba povu sira nia kontribusaun ba nasaun nee saida. Tenke halo relatoriu. Se povu Lospalos hakarak nia bele hamrik loron tomak ida semana tomak ida, esplika desde loron nebee nia sai husi Timor iha tinan 1975 ba Nova Yorke, ba Conseilu Seguransa, ba Asembleia Geral ONU iha Washington, ba Lisboa, ba Paris, ba Japaun, toba iha ema nia rai, toba iha ema nia kadeira, toba iha restorante laran, sira seluk mai esplika tok, tinan 24 nia laran sira halo saida.

Sira nebee kritika Xanana, kritika Ramos Horta, nia hakarak hatene, husu ba sira lider nee halo saida atu konese mundu nee. Sira halo relasaun ho amizade konfiansa ho lider mundu ida nebee.

“Lalika provoka hau, kuandu provoka demais hau sei koalia sai sira nia servisu durante sira hela iha liur,” Horta hateten.

Uluk Horta hatete kedas, la buka kadeira, i se nia halo buat ruma sala, ke inkonstitusional duni, se ohin Fretilin lori kazu nee ba Parlamentu, i parlamentu ba tribunal rekursu, i se tribunal deklara ke nia desizaun nee inkonstitusional, ohin duni nia hakerek surat ba konseilu estadu, parlamentu, hodi aprezenta ninia rezignasaun. Kuandu presidente Republika ida halo aktu inkonstitusional ida, nia labele kontinua tuur iha office, tanba nia lakon poder.

Nia parte mos husu ba politiku nain sira para kuandu atu koalia tenke sukat didiak ba sira nia liafuan, sekarik laiha inisiativa atu estraga nasaun nee.

“Hau husu ba politiku sira, ba lider politiku sira kuandu ita koalia sukat didiak liafuan sira, se ita lakoi estraga nasaun ida nee. Se lider Fretilin, Sr. Mari Alkatiri, sekertariu geral partidu Fretilin, se desizaun nebee Presidente Republica halo nee inkonstitusional tamba sa fulan tolu liu ona kestaun nee lalori ba tribunal rekursu, se inkonstitusional entaun lori ba tribunal rekursu, laiha tan mekanismu seluk,” Horta haktuir.

Presidente mos hatutan katak, nia rasik iha familia tolu mak mate tamba defende partidu Fretilin. Neduni, nia la haluha istoria Fretilin no aseita sira nebee iha ailaran durante tinan 24 nia laran. Respeita maun boot Xanana Gusmao, i sira seluk oras nee dadauk iha governu nia laran.

Nia mos husu ba partidu CNRT, i kolegasaun PD, PSD, ASDT, atu hatudu sira nia sentidu estadu ho militantes husi Fretilin. Se balu hatudu radikalismu entaun hasoru modernizasaun.

“Se ema balun hatudu radikalismu ba imi, imi hatudu modernizasaun , Se balun tolok imi, husu Nai Maromak fo tulun ba sira, sira tolok, imi tolok, imi hotu ba inferno. Hau husu ba imi, kolabora ho Administrador Distritu, Administrador Sub-Distritu, funsionariu estadu. Hau laran haksolok primeiro Ministro Xanana Gusmao hatete ona, sei halakon diskriminasaun, i hau halo apelu ba sira, servi estadu, laos servi partidu, laos servi AMP. Hau laran haksolok ke governu AMP, tau orsamentu boot iha tinan ida nee, liu-liu 2008, atu tulun vitima krize 2006, atu hahu ona tulun ba katuas ferik sira, faluk sira, tanba iha tinan 4 ou 5 nia laran, la halo ida nee.”

Nia mos husu ba povu tomak atu rekoinyese mos Dr. Mari Alkatiri nia kontribusaun ho nia kolega Dra. Ana Pessoa, no Ministru Agricultura Estanialau Aleixo da Silva, tanba sira fo kontribusaun makas ona ba dezenvolvimentu nasaun nee.

Horta mos dehan kuandu rona nia alin Fernando Lasama koalia, Mariano Sabino furak teb-tebes. Governu AMP iha obrigasaun liu fali primeiru governu konstitusional. Tanbasa? tanba primeiru governu konstitusional, hahu iha 2002 too 2004 la iha osan, ohin iha osan, iha lei atu kontrola, tanba nee Primeiro Ministru, Ministru sira tenke halo nasaun nee lao ba oin.

Horta mos rekonese katak primeiru governu konstitusional, hari estrutura estadu nian, sira halo lei, harii Administrasaun maske ladun diak, sei fraku tebes. Keta halo hanesan funsionariu hanesan uluk tempo Indonesia bolu bataliaun 745, tama tuku 7 asina too tuku 5 sai la ba servisu la halo buat ida.

Nia mos hatutan katak nia Programa seluk ida nebee nia promete ba tinan 2008 mak halo parlamentu Juventude.

Tuir observasaun STL nian hatudu katak maske iha demontrasaun husi movimentu Fretilin, maibe konsege hakalma husi siguransa nebee husi Police Militar, PNTL, Taks Forse, F-FDTL, UNPOL. Dialogu nebee hetan antisiasmu makaas husi populasaun nee, partisipa mos husi Komandante F_FDTL, PNTL, UNPOL, Administrador Distritu, Administrador Sub-Distritu, Padres, Madres, Profesores, estudante, no Sosiedade Sivil. mj3

Sem comentários: